Maistinių medžiagų nuotėkį ir pesticidų naudojimą ūkyje mažinančios priemonės, kurios bus naudojamos kaip konkurso dalyvių vertinimo  kriterijai

1. Maistinių medžiagų valdymo planavimas: parengti ir įgyvendinti išsamų maistinių medžiagų valdymo planą, į kurį įtraukiami tikslūs maistinių medžiagų poreikio skaičiavimai, pagrįsti pasėlių poreikiais, dirvožemio tyrimai ir tiksliniai naudojimo metodai, siekiant sumažinti perteklinį maistinių medžiagų naudojimą.

2. Dengiamieji ir tarpiniai augalai: laikyti pusiau užimtą pūdymą arba sėti tarpinius augalus nuėmus derlių, kad būtų lengviau įsisavinti maistinių medžiagų perteklių, sumažinti dirvožemio eroziją ir pagerinti dirvožemio sveikatą.

3. Sėjomaina: Įvairios sėjomainos sistemos, apimančios azotą kaupiančius augalus, giliai įsišaknijusius augalus ir skirtingus maistinių medžiagų poreikius turinčius augalus, įgyvendinimas, siekiant sumažinti maistinių medžiagų disbalansą ir padidinti dirvožemio derlingumą.

4. Tiksliosios žemės ūkio technologijos: naudojant tikslias žemdirbystės technologijas, tokias kaip GPS valdoma įranga ir kintamos normos paskleidimo sistemos, siekiant tiksliai tręšti trąšas ir pesticidus tik ten ir tada, kai jų reikia, taip sumažinant atliekų kiekį ir poveikį aplinkai.

5. Apsauginis žemės dirbimas: taikyti tausojančius žemės dirbimo metodus, pvz., bearimą arba sumažintą žemės dirbimą, siekiant sumažinti dirvožemio eroziją, pagerinti vandens įsiskverbimą ir išlaikyti daugiau organinių medžiagų dirvožemyje.

6. Pakrantės buferinės zonos: augalinių buferinių zonų sukūrimas prie upelių, upių ar kitų vandens telkinių, siekiant sulaikyti nuosėdas, filtruoti maistines medžiagas ir sumažinti tiesioginį mineralinių trąšų, mėšlo, pesticidų ir kitų teršalų nuotėkį.

7. Kontroliuojamos drenažo sistemos: kontroliuojamų drenažo sistemų arba drenažo vandens valdymo struktūrų įrengimas vandens lygiui reguliuoti ir maistinių medžiagų praradimui per požeminį drenažą sumažinti.

8. Integruotasis kenkėjų valdymas (IKK): IKK strategijų, kuriose pabrėžiamas biologinės kontrolės, sėjomainos, kenkėjų stebėjimo ir tikslinio pesticidų naudojimo, įgyvendinimas, siekiant sumažinti bendrą pesticidų naudojimą ir sumažinti atsparumo riziką.

9. Integruotos augalų ir gyvulių sistemos: Integruotų pasėlių ir gyvulininkystės sistemų diegimas, kai gyvūnų atliekos (mėšlas, srutos) naudojamos kaip trąšos pasėliams, sumažinant sintetinių trąšų poreikį ir sumažinant maistinių medžiagų nuotėkį.

10. Šlapžemių ir pakrančių zonų apsauga: Šlapžemių ir pakrančių zonų apsauga ir atkūrimas, siekiant užtikrinti natūralų filtravimą ir maistinių medžiagų pasisavinimą, taip pat buveines naudingiems organizmams, kurie prisideda prie kenkėjų kontrolės.

11. Vandens naudojimo valdymas: tinkamos vandens valdymo praktikos, tokios kaip nuotėkio valdymas, erozijos kontrolė ir vandens švaistymo mažinimas, įgyvendinimas, siekiant sumažinti maistinių medžiagų nuotėkį ir palaikyti vandens kokybę.

12. Mėšlo tvarkymas: Pasirengti mėšlo tvarkymo planą, apimantį tinkamą mėšlo laikymą, tvarkymą ir naudojimą, siekiant sumažinti maistinių medžiagų nuotėkį ir išplovimą. Tai gali apimti tokius metodus kaip mėšlo naudojimas kaip trąša, mėšlo įterpimas atitinkamomis normomis ir laiku bei įterpimas į dirvą, siekiant sumažinti maistinių medžiagų praradimą.

13. Ganyklų tvarkymas: rotacinio ganymo sistemų įgyvendinimas, siekiant išvengti per didelio ganymo, skatinti sveikesnes ganyklas ir sumažinti maistinių medžiagų nuotėkį. Tai apima ganyklų padalijimą į mažesnius aptvarus ir besikeičiančius gyvūnus, kad pailsėtų ir ataugtų augmenija.

14. Maistinių medžiagų balansavimas auginant gyvulius: subalansuoti gyvūnų pašarų racionai, kad atitiktų gyvūnų mitybos poreikius, sumažinant maistinių medžiagų perteklių jų racione. Tai gali padėti sumažinti maistinių medžiagų išsiskyrimą su mėšlu ir vėliau sumažinti nuotėkio galimybę.

15. Tikslus šėrimas: naudojami tikslaus šėrimo metodai, siekiant optimizuoti gyvūnų pašarų suvartojimą, sumažinti atliekų kiekį ir perteklinį maistinių medžiagų išsiskyrimą. Tai gali apimti technologijas, skirtas tiksliai išmatuoti ir kontroliuoti pašarų porcijas pagal individualius gyvūno poreikius.

16. Moksliniai ir praktiniai tyrimai: ūkininko ar mokslininkų ūkyje atliekami tyrimai susiję su tvaraus ūkininkavimo praktika, o ypač su maistinių medžiagų valdymu, pesticidų naudojimo mažinimu ir aplinkosaugos priemonių taikymu praktikoje.

17. Mokymas ir švietimas: Ūkininko dalyvavimas mokymuose dalijantis patirtimi apie geriausias ūkyje naudojamas praktikas susijusias su maistinių medžiagų valdymu, pesticidų tvarkymu ir aplinkosaugos priežiūra, siekiant skatinti tvarią ūkininkavimo praktiką.